Mikroskopai: atsiradimas ir reikšmė mokslui

Nuo tada kai Zacharijus Jansenas išrado mikroskopą, palyginus paprastą vamzdelį su skirtingose pusėse esančiais lęšiukais, ne tik ženkliai prisidėjo prie mokslo, medicinos ir fizikos atradimų, bet ir prie dabartinių mokslo žinių. Reikia dėkoti tiems, kurie patobulino mikroskopą taip, kad dabar ne tik mokslininkai, bet ir mokiniai gali domėtis mažiausiai objektais, juos pažinti. Mikroskopai naudojami laboratorijose, mokyklose, aukštosiose mokyklose, medicinoje, farmacijoje ir kitoje su mokslu susijusioje veikloje, kuomet reikia tirti tai, kas plika akimi nėra matoma. Tačiau net elementariausi pokyčiai tame mažame objekte gali pakeisti žmogaus gyvenimą.

Iš graikų kalbos išvertus „mikroskopas“ reiškia mažas stebėjimas. Pažodžiui mikro, tai mažas, o skopas – stebėjimas. Tačiau šis sudurtinis žodis mums visiems yra gerai žinomas, ir išgirdę jį iškarto suprantame apie kokį daiktą eina kalba. Mikroskopai pagal techninius savo parametrus yra pritaikyti stebėti molekules, judančius organizmus, kurie yra itin maži. Tarkim medicinoje reikalingas mikroskopas tam, kad laborantai galėtų stebėti žmogaus šlapimo pokyčius ar kraują. Dėka mikroskopo žmogui diagnozuojamos kraujo, širdies ligos, tokios kaip vėžys ar AIDS. Pokytis kraujyje stebimas būtent mikroskopo dėka.

Jau mokykloje mokiniams turi būti rodomas šio prietaiso veikimo principas. Vėlesnėse klasėse mikroskopai pritaikomi biologijos pamokose stebint tam tikras augalų savybes. Mergaitės galėjo stebėti net savo plauko būklę, o berniukai, kaip atrodo piršto antspaudas iš arti. Tačiau tai tik smalsumas ir daugelio paklausus ar kada nors žiūrėjo per mikroskopą, tai vienintelis atsakymas ir būna, kad pro jį pirmą bei paskutinį kartą žiūrėjo dar mokyklos laikais. Tik tie kurie domisi medicina, biologija toliau mokosi bei prisiliečia prie šio prietaiso, juolab, kad mikroskopai yra kone svarbiausia laboratorinės įrangos dalis.